Socialinė reklama nuo komercinės reklamos skiriasi tuo, kad yra nekomercinė ir siekia kitokių tikslų. Tačiau tiek vienoje, tiek kitoje reklamoje naudojamos reklamos priemonės, žmogaus poveikio metodai iš esmės yra beveik tokie patys. Pasak W. Wellso, socialinei reklamai reikalingas emocingesnis arba aštrus stilius. Kad reklama būtų vykusi, reikia tiksliai žinoti, kam, ką ir kaip norima pranešti. Socialinė reklama gali atkreipti visuomenės dėmesį į grėsmingai plintančią narkomaniją, sudominti visuomenę, paskatinti imtis ryžtingesnių veiksmų bei veiksmingesnių priemonių, susirūpinti narkomanijos prevencija. Prevencija ligos, kuri suluošina žmogų ne tik fiziškai, bet ir morališkai, dėl kurios kenčia ne tik patys narkomanai, bet ir jų artimieji, dėl kurios didėja ir nusikaltimų skaičius. Socialinė reklama turėtų pabrėžti, kad narkomanai – nėra „blogieji“, kad jiems reikia mūsų paramos ir pagalbos. Narkomanija per daug klastinga liga, kad žmogus pats vienas sugebėtų iš jos išsikapstyti. Be abejo, derėtų kreiptis ir į narkomanus, kad jie susimąstytų ir bandytų ieškoti pagalbos. Kur jos ieškoti – socialinė reklama taip pat gali nurodyti, naudodama įvairius lankstinukus, informaciją plakatuose ir pan. Tikslinga kreiptis ir į besigydančius narkomanus.

Kaip teigia Rotcolas, „jeigu mes gyvename protingų, nepriklausomų žmonių visuomenėje, daugeliu atvejų tikslingiau yra bandyti juos įtikinti, o ne versti“. Iš tiesų mes, žmonės, verčiami ką nors daryti, paprastai neigiamai į tai reaguojame, iš karto pajuntame norą pasipriešinti. Todėl socialinė reklama, verčianti narkomanus bet kokia kaina atsisakyti narkotikų, arba verčianti visuomenę prieš jos valią tvarkytis su narkomanijos problema, ko gero, nebūtų efektyvi. Kad socialinė reklama prieš narkomaniją būtų efektyvi, siūlome panaudoti keletą metodų: neigiamas apeliacijas, humorą, originalumą, kartojimą ir spalvas.